Loading images...

Lopšelio-darželio istorija

       Vilniaus lopšelis-darželis „Pasakaitė“ pradėtas statyti 1983 m. Justiniškių mikrorajone, Taikos gatvėje. Tiesa, tuo metu darželis dar vadinosi Vilniaus miesto 113-as lopšelis-darželis. Vaikams duris lopšelis-darželis atvėrė 1984 m. rugsėjo 1-ąją. Darželyje pradėjo veikti šešios grupės: po vieną grupę 1-2 metų, 2-3 metų, 3-4 metų, 4-5 metų, 5-6 metų, 6-7 metų vaikams. Netrukus buvo atidarytos dar šešios grupės 1-2 metų, 2-3 metų, 3-4 metų, 4-5 metų, 5-6 metų, 6-7 metų vaikams. Darželis nuo pat rugsėjo 1-osios dirbo 12 valandų (nuo 7 iki 19 val.). 2000 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu darželiui suteiktas „Pasakaitės“ vardas.

Nuo pat darželio įkūrimo pradžios, lopšeliu-darželiui vadovauja direktorė Janina Danienė, kuri subūrusi bendruomenės narius bendram tikslui sudaro puikias sąlygas vaikų ugdymui, kuria, turtina ir plėtoja edukacinę darželio aplinką, palaiko geranoriškus, pagarba ir pasitikėjimu remtus, bendruomenės narių santykius.

MEDŽIŲ PARKAS

medziu_parkas

Medžių parkas

Nors darželio atidarymas įvyko dar šiltu metų laiku (1984 rugsėjį), tačiau aplink darželį nesimatė nei žalių vejų, nei sodrių medžių, nei žydinčių gėlynų. Medžiai, krūmai pradėti sodinti 1985 spalio 24 d. Nors pasodinti medžiai ir krūmai iš karto buvo apgaubti rūpesčiu ir meile – labai sunkiai leido šaknis į sausą, smėlingą žemę.
Tokia buvo pradžia. Dabar jau užaugo mažosios alyvos, berželiai, ąžuoliukai, tujos, kaštonai, šermukšniai, maumedžiai, liepos, gluosniai. Jų žalia laja saugo mažuosius ir nuo vėjų, ir nuo kaitrių saulės spindulių, ir nuo lietaus. Mėgsta vaikai klausytis malonaus medžių šlamesio, stengdamasi įsiklausyti, ką gi jiems kužda šnarantys lapai. Mėgsta stebėti, kaip keičiasi jų rūbas pavasarį, vasarą, rudenį. Mėgsta apkabinę rankutėmis prisiglausti prie jų tvirtų kamienų, pasiklausyti kaip „plaka“ jų žalios širdelės… Pasisėmę iš medžių stiprybės, jie vėl gali linksmi ir žvalūs siausti medžių paunksmėje. Myli vaikai savo brolius medžius, kiekvieną pavasarį juos puošia originaliomis, savo rankomis gamintomis puošmenomis. Mūsų darželio vaikai niekada nelaužo medžių šakų, nemindo išdygusių iš medžių sėklelių daigelių, nes jie mokomi mylėti…

SKULPTŪRŲ PARKAS

TRAUKINUKAS

Mediniai statiniai

Jau nuo 1995 m. darželį pradėjo puošti įvairios medinės skulptūros. Pirmoji skulptūra darželyje „Raganaitė – suolelis“. Šalia jos išdygo raganos namelis ant vištos kojelės. Pirmasis statinys – „Pasakų pilaitė“ ši pilaitė ir davė pavadinimą bei tapo darželio simboliu, kuris ir šiandien puikuojasi darželio herbe.
Vėliau suzvimbė sparnais vėjo malūnas. Netoliese vejoje budriai vaikus saugo medinis „Katinukas“ ir „Šuniukas“
Prie centrinio įėjimo sustingo ąžuolinė mergaitės skulptūra simbolizuojanti laimingą mūsų darželio vaikų vaikystę.
    Prie darželio vartelių skulptūrose įamžinta legendomis apipinta Eglužė su savo vaikais: Ąžuolu, Uosiu, Beržu, Drebule. Netoliese skulptūra „Elenytė ir broliukas avinukas“.
Šiandien jau sunku ir besuskaičiuoti kiek naujų medinių statinių ir skulptūrų darželio kieme turime. Grupių aikštelės – neatsiejama skulptūrų parko dalis, kadangi beveik kiekvienoje aikštelėje galima atrasti įvairios paskirties skulptūrų: vienos tik akims paganyti, kitos – pailsėti (suoleliai), pažaisti („Lokys ir Maša“, „Trys paršiukai“, „Nykštukai“, „Neptūnas“, „Katinėlis“, „Šuniukas“, „Karaliūnas“ ir kt. 

KAIMIŠKOJI DARŽELIO SODYBA

kaimiska sodyba

Kaimiškoji darželio sodyba

  2003 metų vasarą iškilo senoviška kaimo sodyba. Jame buvo suręsta rastų klėtis, iškilo malūnas, suręsta šulinys, įrengtos sūpuoklės ant ratų. Per kiemelį vingiuoja stilizuotas upelis, per kurį pastatytas lenktas lieptelis. Upelio krantuose auga į mėlynžiedžiai ajerai. Sodybą juosia medinė tvora su varteliais.
2004 m. pavasarį siekdama sukurti jaukumą ir grožį ne tik darželio viduje, bet ir kieme, mūsų įstaigos vadovė įgyvendino dar vieną savo svajonę: įkurta „Kaimiškoji darželio sodyba“, kurioje iš rąstų pastatyta klėtis, iškilo malūnas, suręstas šulinys, įrengtos sūpuoklės ant ratų, pastatytas lenktas tiltelis. Kaimo sodybą papuošė skulptoriaus išskobtas arklys. Vaikai jį iš karto pamilo. Kai kurie vaikai mano, kad jis yra gyvas, todėl jį meiliai kalbina ir mielai priima į savo žaidimus.
Jau tampa gražia tradicija įvairias etnines šventes, tokias, kaip Rasos, Jurginės, Užgavėnės, Šv.Velykos, švęsti darželio kiemelyje. Čia vykstančios šventės tampa iškilmingesnės. Vaikai lengviau gali įsijausti į vienos ar kitos šventės dvasią.

 SPORTO AIKŠTYNAS

kompleksas

Sporto pramogų kompleksas

Grupių aikštelėse yra įrengti sporto kompleksai vaikų sportinei veiklai. Vaikai gali tobulinti lipimo, čiuožimo įgūdžius. Kad vaikai galėtų tikslinčiau mankštinti visas kūno raumenų grupes, buvo įrengta ištisas sporto kompleksas pusiausvyrai, kūno koordinacijai, susikaupimui gilinti, įvairiems judesiams tobulinti. Sumontuoti įrenginiai pralįsti, lipti kopėčiomis, tarytum alpinistai užkopti sienele ir t.t.

Darželio direktorės neišblėstančių idėjų dėka „Pasakaitėje“ buvo pradėtas kurti etnografinis liaudies buities muziejus „Seklyčia“ (čia yra sukaupta senovinių buities daiktų, darbų įrankių, įvairių tautodailės dirbinių, etnografinių rakandų). Šioje „Seklyčioje“ noriai lankosi ne tik vaikučiai, bet ir tėveliai, seneliai. Čia vyksta ugdomoji veikla, rengiamos liaudiškos vakaronės ar kitos šventės. Grupėse įkurtuose kūrybiniuose-edukaciniuose veiklos kampeliuose, virtuvėlėse, kirpyklose, parduotuvėlėse, ligoninėse ir kt., vaikučiai kūrybiškai žaidžia, lavina vaizduotę, ugdo bendravimo ir pažinimo įgūdžius, o jaukios etnografinės seklytėlės grupėse vaikučių širdelėse augina tvirtą meilės tėvynei ir artimui daigelį.

         Atvėrus „Pasakaitės“ duris mus supanti vidaus aplinka, autoriniai keramikos darbai, medžio raižiniai, vyraujanti etninė dvasia ir šilti darbuotojų veidai nukelia į laimingą vaikystę. Laikas bėgo, medžiai metė lapus ir vėl sužaliuodavo, tačiau „Pasakaitės“ darželis vis augo ir gražėjo. Bėgant metams keitėsi ne tik darželio grupių ir vidaus aplinka bet ir grupių aikštelės. Suaugo medžiai, suaugo ir gyvatvorės, skiriančios vieną aikštelę nuo kitos.


Darželio direktorės iniciatyva geležinius žaidimo įrenginius aikštelėse pradėjo keisti kokybiškos medinės žaidimo priemonės. Kiekvienoje aikštelėje panaikintos senovinės betoninės pavėsinės ir pastatytos gražios medinės pavėsinės-nameliai. Įkurtos edukacinės erdvės – „Sporto pramogų centras“, saugaus eismo kambarys „Linksmieji labirintai“, Teatro kambarys, Tyrimų-eksperimentų kambarys Žiemos sodas, Močiutės seklyčia, valgyklėlė-kavinaitė ir kitos erdvės. Darželio holuose nuolat skamba relaksacinė šviesos muzika.

             Laikui einant, didžiausia grožio oazė įsikūrė darželio kieme – alpinariumai, kriokliai, fontanai bei japoniški gėlynai. Atrakcionų parke vaikučius džiugina traukinys, traktorius, laivas, mašina. Grupių aikštelėse – naujos smėlio dėžės su dangčiais bei dekoratyviniais stogeliais nuo saulės. Darželio laiptinėse visus pasitinka įvairių pasakų herojai, kuriuos savo meno kūriniuose įgyvendino dailininkė Vilija Kačenauskienė.